Į mūsų elektroninį paštą įkrito laiškelis nuo Manto. Sulaukti iš vyruko atviro prisipažinimo – na, tai nutinka tikrai nedažnai, todėl skubame su tavimi dalintis ir labai tikimės, kad šį laišką skaito ir Manto mergina.

guli

Po 7 metų draugystės mane pagaliau paliko mergina. Kodėl parašiau „pagaliau“? Todėl, kad niekada dėl jos nedariau tiek, kiek dėl manęs darė ji. Todėl, kad kiekvieną kartą atsiprašydavau, bet niekada nesistengdavau pasikeisti. Todėl, kad jeigu aš bučiau jos vietoje, pats su savim nebūčiau ištempęs ir dvejų metų. Todėl, kad per 7 metus ji taip ir liko tik mergina. Nemoku gražiai rašyti ir juo labiau reikšti savo jausmų, bet noriu papasakoti, kokia buvo mano mergina. Ji ateidavo manęs apsikabinti ir paklausdavo kaip man sekėsi net tuomet, kai grįždavo siaubingai pavargusi ir to apkabinimo jai reikėjo kur kas labiau nei man.
Ji buvo labai graži, bet aš pamiršau sakyti jai komplimentus jau po metų nuo mūsų draugystės pradžios. Jinai to nepamiršo per visus 7 metus. Ji buvo nepakartojama lovoje, bet aš nustojau sakyti, kokia ji seksuali, o vieną dieną ji nustojo stengtis tokia būti… Ji niekada nėra nė žodžio pasakiusi, kad nori gauti gėlių ar dovanų… O aš žinojau, kaip jai patinka gėlės, bet niekada nenupirkau jų be priežasties, tik dėl to, kad ji – nuostabi mergina. Ji buvo protinga, bet visuomet man leisdavo jaustis protingesniu. Ji visada pasiūlydavo man padėti. O aš… Aš visada galvojau, kad jeigu jai ko nors reikės, ateis ir paprašys pati. Ji visada buvo šalia, kai man būdavo blogai. Man gėda, nes net kai jinai sirgdavo, aš kartais pamiršdavau paklausti kaip ji jaučiasi. Ji mokėdavo nutylėti. Tik aš niekada net nepagalvojau, kiek kartų ji verkė užsidariusi kambaryje. O aš taip niekada ir nesupratau, už ką jinai mane mylėjo.

Skaitykite daugiau: http://www.cosmopolitan.lt/vyrai/niekada-nepaleisk-moters-kuri-turi-sias-savybes.d?id=68025954